TIK ŽMONĖS Cinema: A. Valujavičiaus filmas „Irklais per Atlantą“
Žiūrėti
Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

17 įdomybių apie smidrus: lengvina pagirias, laikytas afrozidiaku, „pakvėpina“ šlapimą

Daugybė žmonių pavasarį laukia, kada prasidės ridikėlių sezonas, tačiau pastaraisiais metais vis auga pulkas tų, kurie svajote svajoja apie šviežius, traškius gražuolius smidrus, dar kartais vadinamus šparagais. Juos paruošti paprasta, galima valgyti ir žalius, o su šia daržove susijusių netikėtų faktų nemažai. Kai kurie tikrai nustebins!
Smidrai
Smidrai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
  • Nuo pasėjimo į dirvą iki pirmojo smidrų derliaus nuėmimo praeina net treji metai. Tačiau yra ir gera naujiena – smidras gali derėti net 20 metų.
  • Kartais smidrai vadinami vienais iš labiausiai ištroškusių augalų – kol auga, jiems reikia labai daug drėgmės. Be to, šioms daržovėms labai tinka jūrinis klimatas ir druskos prisodrinta druska, kokia kitiems augalams visiškai nepatiktų.
Vida Press nuotr./Orkaitėje kepti smidrai
Vida Press nuotr./Orkaitėje kepti smidrai
  • Daržininkams rekomenduojama smidrus auginti pomidorų kaimynystėje. Pasirodo, vieną augalą puolantys parazitai nekenčia jo kaimyno ir atvirkščiai, žodžiu, abipusė nauda.
  • Jei smidro stiebelis nėra nupjaunamas, jis toliau sparčiai auga, dažnai net iki 120–140 cm aukščio. Augalas žydi nedideliais žiedeliais, o vėliau subrandina rausvas uogytes. Pastarosios žmogui yra nuodingos!
  • Daugiausiai smidrų yra užauginama Kinijoje, tačiau labai didelė jų dalis vietos rinkoje ir suvartojama. O štai didžiausia pasaulyje smidrų eksportuotoja yra Peru.

Smidras gali paaugti ir apie 17 cm per parą. Galima įsitaisyti kur nors šalia ir stebėti.

  • Smidrai auga akyse tikrąja šio posakio prasme. Kai oro sąlygos palankios, netrūksta drėgmės, smidras gali paaugti ir apie 17 cm per parą. Galima įsitaisyti kur nors šalia ir stebėti.
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Smidrų laukas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Smidrų laukas
  • Kol smidras dar yra po dirva, jis baltas, o vos tik išlenda į dirvos paviršių, dėl vykstančios fotosintezės ima žaliuoti. Dažnai pasitelkiamas triukas – smidrai padengiami tokiu dirvos sluoksniu, kad taip ir nepamatytų šviesos, liktų išbalę, vos prasikala galiukas, jų derlius ir yra nupjaunamas – turime baltuosius smidrus. Beje, žali smidrai pagal maistinę vertę yra pranašesni už baltus. Baltieji smidrai itin vertinami Vokietijoje, žaliųjų ten suvalgoma palyginus mažai. Yra išvesta ir rausvos spalvos smidrų atmaina, tačiau kiek nuvilia, jog termiškai apdorojant jie tampa žali.
  • Smidro stiebelio storis susijęs ne su jo paties, bet su augalo amžiumi (prieš kiek metų jis sėtas). Kuo augalas jaunesnis, tuo stiebelis storesnis ir sultingesnis. O kuo augalas senesnis, tuo plonesnis tampa smidro stiebelis, tuo daugiau jame skaidulų ir tuo mažiau traškumo.
Vida Press nuotr./Smidrai
Vida Press nuotr./Smidrai
  • Smidruose yra net 91–93 proc. vandens, šiuo požiūriu jie artimi vandens gausiems agurkams. Tačiau agurkus smidrai žymiai labiau pranoksta įvairiomis organizmui naudingomis medžiagomis – nuo vitaminų A, C, B6, fosforo iki amino rūgščių ir skaidulų.
  • Smidrai yra itin nekaloringa daržovė – 100 g yra vos 20–25 kalorijos, iš kurių pusę suteikia baltymai. Be to, smidruose visai nėra riebalų, tad ir cholesterolio.
  • Smidrai yra natūralus diuretikas, veikiantis labai greitai. Savo detoksikuojančiu poveikiu jie yra naudingi ne tik inkstams, bet ir kepenims bei plaučiams. Kartais net patariama kamuojant pagirioms valgyti smidrų – būtent dėl jų, kaip diuretikų poveikio, taip pat dėl to, kad padeda iš kepenų šalinti toksiškas medžiagas.
Vida Press nuotr./Marinuoti smidrai
Vida Press nuotr./Marinuoti smidrai
  • Pavalgius smidrų šlapimas įgauna labai specifinį kvapą, kurį lemia amino rūgštis asparaginas, suvirškinus skylanti į kelias medžiagas, dalis kurių ir lemia kvapą. Tarsi to būtų negana, šį kvapą užuodžia tik dalis žmonių, o kiti nieko nejaučia. Mokslininkai teigia, jog tai susiję su genetika – vieni žmonės turi geną, leidžiantį užuosti šį kvapą, kiti ne.

Graikai tikėjo, kad smidrai gali padėti, kai gelia dantį ar įkando bitė.

  • Įvairiose kultūrose nuo Mezopotamijos iki Indijos ar Viduržemio jūros kraštų smidrui šimtmečių šimtmečius būdavo priskiriamos afrodiziako savybės. Panašu, kad ši reputacija labiausiai siejama su jo forma, kai kam primenančia vyro lytinį organą, taip pat itin sparčiu augimu…
  • Senovės Graikijoje smidrai auginti dar prieš 2,5 tūkst. metų. Graikai tikėjo, kad smidrai gali padėti, kai gelia dantį ar įkando bitė.
  • Smidrus galima valgyti ne tik virtus ar keptus, bet ir niekaip termiškai neapdorotus. Jie ypač dera su keliomis gėrybėmis, turinčiomis panašų skonį suteikiančių medžiagų – paprastomis ir žaliosiomis citrinomis, salierais, agurkais, šviežia kalendra, žalios spalvos obuoliais.
Vida Press nuotr./Keptų smidrų užkandis
Vida Press nuotr./Keptų smidrų užkandis
  • Jei verdate ar kepate žaliuosius smidrus, apskusti ar nuskusti jų nereikia, tiesiog nulaužkite sumedėjusį galiuką. O štai baltuosius smidrus nuskusti būtina.
  • Smidrų virimo laikas gali labai skirtis, tai priklauso ir nuo spalvos, ir nuo stiebelių storio. Vidutiniškai skaičiuojama, jog žalius smidrus ant vidutinės katros pakaks virti 10–12 min., o baltuosius – 15–17 min. Jei smidrus kepate ant grilio, jiems užteks 7–8 min. karštyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Lidl“ parduotuvėse – išskirtinės „UEFA EURO 2024“ kortelės: kviečia surinkti visą kolekciją
Reklama
Lauko baldų ekspertas P.Kelbauskis pataria, kaip lengvai įsirengti lauko terasas ir nepermokėti
Reklama
Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimosi platformos – ką reikia žinoti renkantis, kur investuoti
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius